Kaip žiema, kaip ankstyvas pavasaris

Sausio speigas kapiliarus po vieną trauko
Gūdžioj tankmėj desperatiškai medžio žievę draskau dantimis
O jie atšipo, skiedrų į akis prikrito
Gremžiu tošį nagais
Šaltą kamieną it vyrą apžergusi
Šilumą perduodu taikiai

Šerkšno rūku padabinti plaukai
Srūvu krauju lyg birželis
Tirpstantis sausio glėby
Šakas išbučiuoju ledu apėjusias
Ir gyvybę aukoju sausio vardan

Žąlu kaip žąla ankstyvas pavasaris
Kaip sprogsta pirmieji krokai
Lengvu neužmirštuolių grožiu
Sunkiuosi į sueižėjusią gruoblėtą odą 
Šerdis gyva, rieves skaičiuoju
Dešimtmečiais skverbiuosi į tave

Senas, apnuogintas medi, žvarbsti
Šerdį atvėręs patrakusiam šėlsmui birželio
Užklok ir mane savimi, rieve po rievės
Pasislėpsiu
Šnabždėsiu korėtai medienai
Kad gera, kad sniegas paslėps mūs metus