Sapnas

Plaukia mintys pro pasaulio langą,
Sukasi, vyniojas, rangos...
Senių jau aukštai pakeltos galvos -
Tikisi visi dangaus pagalbos.
Atsibodo pilkas žemės vargas!
Kuo aš kaltas, kad esu tik vergas,
Kad lyg stabas mane saugo sargas?
Negi aš ir dėl nelaimių kaltas?
Į svajonių krantą jau pakilęs keltas...
Vėl nespėjau... Stoviu visas baltas
ir sustingęs - kojos lyg prikaltos...
O aplinkui - vėliavos iškeltos
juodos. Tiek, matyt, aš vertas?
Atsimerkiu prakaito išbertas -
To nebuvo,
Vien košmaras margas.
Palengvėjo:
tik sapne aš vergas...