Kol kerinti nenusileis

Atbėk gaiviu pavasariu
Su vasaros darna,
Priglusk rudene ašara,
Bučiuok žiemos šarma.

Atverki tylą kryžiumi,
Virpėjimu delnų…
Mylėkime, kol žydime
Skubėjimą dienų.

Melodija netylanti,
Po liepomis aidėk –
Idėjomis dar kylančiom
Virš debesų erdvės.

Kasdienis mūsų nerimas
Keliais tolyn nutols...
Tos dienos, tas gyvenimas
Daugiau nesikartos.

Pasuks tėkmė į vakarus,
Sraunus trakumas dings —
Galvotrūkčiais vis lekiame,
Kol širdys nenurims.

Kartu, kartu į ateitį,
Tik žingsniais skubinais,
Kol neužgesus kerinti
Žvaigždė nenusileis.