mūsų gyvenimas it cukrus
aš granulės tu pudra
virš miesto driekiasi metano dūmai
dangus pritvinkęs rožinio ir žalio
taip noris deportuot iš šios visatos
tarpuvarčio bet ne iš aukso
tarp kolbų pipečių ir rūgščiu
tavo reakcija manam popieriuke iš lakmuso
ir spalvos taria: pasiimk ir mus kartu
kol neužliejo mūsų rūgštinis lietus
ir kartais kad gyvenimas netaptų
tik nuosėdos
didelio juodo anglinio pyrago