Žemaitėškā aple Žemaite – 38

38. Kasdėinībiu metā

Vienėša suodība vėn i krūmūs remas,
Nier kaimīnu artėi, pelkiu raukšlės draika
Saulės švitrii veida, mienesi sotemos –
Plauk par švėisius pluotus dėrvu ėlgas rėikės.

Pro truobelės lunga ont kalvo neukšto
Jolė krīžiaus vaizdo saulē besėleidont,
Pėktėnas ė džiaugas, kāp klajuklis paukštis
Ne tėn teatliekės, skaudē sosėžeidės.

Vargst atbiegė rusā žemė apsėrėitė,
Žmuogaus neatrasi žuodiou sosėdaužtė,
Pavondenė būtom daug gražesnė vėita,
So tėkruom žemaitiem po mišiū papliaukštė.

Po vėsuokiu doubiū kasdėinėnė kelė,
Laurīns veiz i Jolė raukdams pėkta veida,
Ka kalbuom apejė, ka vargās apšalė –
Tik, ka anuo pati baisē apsėleidus.

Tinėinie, ni stuotku neėšplovus riepsa,
Šiukšliem apsėvertus noskriausta bekraitė,
Kėik diel tuokiuos buobas jouda potra sriebsio? –
Laurins verd kāp potra ont ognė parkaitus.

Šeimėninks duoriesnis būt anou ožmušės –
Tuokė bjaurė patė, ėštėža baisiausė –
Velnio prisėplakus pri monuosės dūšės –
Ontra tuokė dorniaus žemie to nebgausi.

Kuožnos žmuogos sauga ne tik sava kūna,
Bet ė aureuolė žingsnems nodažītė –
Atleidėma praša, gėid dongaus karūnka –
Pasėvertės truopnē i prekeivi žīda.

Laurīna ė Jolės do skirtingė lapā,
Tuolėi atėtrūkė, sava valgēs verties –
Vīrs ne karta gierė ė ont žemės klopa,
Jolės galvuo sopuos kėtuos boities svėrtis.

Ējė ne tik dėina, vo savaitės, meiā –
Ilėnktė, itrūkė, sosoktė i groužta
Ė kartuojuos žuodēs sokeltė verpetā,
Ė i Jolės šėrdi bjaurēs šlužās ruopšties.

Laurīns liuob ėšniekins net anuos gėmėma –
Ka vaikīstės metās būtomi nospruogus,
Vo dabā i spronda mona atsėriemus,
Gīveni kāp puoni šėltā ė patuogē.

Viešpatie aukštiausis, kėik dā metu skīrē
Mon so tuokė buobo vargtė ė kėntietė?
Anā gol novargus, noskriausta be miera –
Vėskas dingst ont nieku, kāp ondou par rieti.

Jolė sava vīra mīl, atleid tus žuodius –
Žėna, ka par varga nieka ons nebmata.
Ėš skaudiuos vaikīstės lig šiuol nepabodės,
Sied vargās pažėnklints nuomėninka ratūs.

Jolė aiškē matė – abo labo tuokio –
Žemē rēk traukėma ė dėdesnė ūpa –
Derliaus nenošausi tarsi mėškė luokė,
Abe rėibiuos pīlės krūmūs atsėtūpės.