Absurdas -
kaip skurdas
užmerkęs akis,
sugrįžęs į irštvą
besotis lokys.
Neliko pastogės -
priguls nepatogiai.
Pakrutinsi galvą,
neklaus ar tau šalta,
nurėš dalelytę
nuo skalpo odos.
Jei liko tau sprandas -
nedaug ir bėdos.
Grašius sukrapštysi
ant butelio vyno -
žiūrėki koks „chamas“
nuo ryto „užtino“.
Jei žalčiu rangysies
ties proto galiūnais,
įtrauks jie tave
į nuosavus liūnus…
Absurdas!?
Absurdas -
ne skurdas,
nes jo skarmalai
draikysis pavėjui
ilgai, dar ilgai…