Atolydis

Vėl rytas pasidengė tviskančiu auksu,
Ir saulė, rodos, tokia artima.
Dar vakar mačiau tik jausmų rūką  tankų,
O šiandien man liko  vien tik tuštuma.

Matau savo atspindžius žėrinčiam lede
Jie spindi, bet tirpsta manąjam delne.
Įkvėpęs aš oro atidūstu palengva-
Žiema jau praėjo - kaip ir meilė tava.

Nors rytas pasidengė auksu,
O saulė, rodos, tokia artima,
Atšalusios meilės  dar jaučias gėla
Ir ledo krislelis ištirpo delne.