Senis su smuiku

Jau nurausvėjo atšvaitai ant stiklo lango
Ak... vakarėja krištolinėj menėj
Tik sopulingai prievartėje skamba
Kai smuiko lūpas virkdo vargšas senis

Jo švarkas surūdijęs nuo vienatvės
Tiktai pavargusi ranka šokdina stygą-
Svaigus akcentas priešnaktinės gatvės
Garsais adventiniais ausis apsnigo

Bethovenas, Šopenas, jaunas Bramsas
Jam sapnuose negrojo lyriškų sonatų
Tiesiog jis buvo Viešpaties sutvertas
Kad šitoj gatvėj graudžiai vakarotų