Kažkur aidėjo traukinių šauksmai,
žadėjo viltis pro šalį nuskubėjo…
Į stiklą atsitrenkus nelauktai,
prie kojų kielė negyva gulėjo.
Štai Tavo ženklas. Man kadais tarei –
Aš būsiu tol, kol Tu tiktai norėsi.
Paleistas laisvėn, trokštamon kadais,
grįžai ženklu, kad aš visad liūdėsiu.
Brangus man šis lemtingas liūdesys.
Brangus nutolęs mudviejų pasaulis, -
ten dega žvakė – meilės spindulys.
Ten mudviejų viltis dar laukia.