Maži

Šiandienos gatvės apšviestos rūku
o tamsumos kuždesiai primena neramią naktį didmiesty
kai nežinai kas, bet krebžda
ir nuolat, visai be pertraukos
lyg piešiama nenutrūkstanti linija
lyg viena dėmė ant palto, kuri visai nenusitrina
kad ir norėtum
kad ir norėtum
šią naktį nieko nesimato arba vaiduokliškai
arba nieko
netgi katinai kaip drakonai iš tų pačių krūmų stebi
kaip praeini pro savo gatvę
dideliame palte

prasmegusi aš ir mano mažutė begalybė
aš pati prasmegusi savo mažoj begalybėj
aš niekas
ir niekas to nemato
nes šiandien galingas rūkas apglėbęs mūsų visatą

tokią mažutę mūsų visatą
tik vieną tokia mažą mūsų