Trumpiausias kelias Namo -91

Štai, po kelerių, ilgų laukimo metų, Šturmanas Geležėlė vėl netikėtai susitiko su Vitalijum Kliučiku-Kablių, Vilniuje. Susitiko ne bet kur, o Parlamente. Sunku pasakyti, -ar tai buvo atsitiktinumas, bet tikriausiai apgalvotas Vytalijaus Kablio žingsnis. Priš smogiant lemiamą smūgį namuose, ant Dnepro krantų, buvo butinybė  apsikeisti su burlaivio Baltoji gulbė- „Lietuva“-šturmanu Geležėle  patyrimu, todėl  šiandiena jis buvo čia, pasiruošęs kovai su visų laikų legenda, - neskaitant Algirdo Šociko, Ričiardo Tamulio, Dano Pozniako, Jono Čepulio Lietuvoje ir Džiono Šarkio iš Kalifornijos. Atvyko Kablys -vyresnysis, susiremti ringe su nepirmos jaunystės legenda Rokiu Bulbo. Pagaliau Parlamento pagrindinėje arenoje, prieš tribūnas, pasirodė kovingai nusiteikę varžovai, Rokis Bulbo ir Vitalijus Kliučikas-Kablys. -Je-je.... -Jie-jie... Čia pat už užuolaidų jie buvo padarę gerą apšilimą ir gerai išmasažuoti. Kūnai įdegę, aliejais ištepti, raumenys slankioja po standria odą ir skleidžia malonų alyvų kvapą. Kovotojai burtu keliu pasirinko kampus. Generolė Dalytės išmesta, paskutinė Nepriklausomos Lietuvos dviejų litų moneta, nulėmė kas kuriam kampe užims kovos poziciją, kreida apibriežtame improvizuotame ringe. Rokiui Bulbo teko būti dešiniųjų- mėlynųjų favoritu, o Vitalijui Kabliui teko atstovauti kairiųjų- raudonųjų, -kad juos Balda, favoritu. Kad būtų naudinga Lietuvos gyventojams, kovotojai neskubėjo kovoti ir „dažyti“ veidelius, bet maloniai paprašė visų tele-operatorių atkreipti didesnį dėmesį ne į tai kas ką nugalės, bet į tai, kaip reikia kritinėm gyvenimo akimirkom apsiginti nuo nenaudėlių užpuolikų-prievartautojų ne tik buityje, bet ir tamsią naktį Senamiestyje, Naujamiestyje ar automobilyje.
-Pradžioje, prieš žutbutinį mūšį, pademanstruosimę apsisaugoimo ne tik nuo tikrųjų pabrinkusiom smegenim svetimų pliešrūnų-barbarų hibridinių žmogeliukų, bet ir nuo savų, gamtos nuskriaustų  mutavusių išsigimelių, taktiką ir strategiją. Geriausia taktika ir strategija yra žvalgyba, -reikia niekur nevaikščioti naktimis, -nebėgioti paupiais ir nesijungti prie Feicbookų. Patariama nesižvalgyti ten kur tyko pavojai. Visada prisiminkit;- jei neapdairiai žvalgyses, - butinai kas nors atsitiks, - todėl būkit  malonūs imkitės visų atsargumo priemonių, būkit  budrūs, kaip vilkai, lūšiai ar šeškai. Prisiminkit savo protevių Bizū-bizu, pirmųjų urvinių žmonių jautrumą, -pagaliau savo artimesnių protevių Skitų-Žemaičių, Spartiečių-Aukštaičių patyrimą, pastoviai ugdykyt pasąmonėje mūsų protėvių perduotą mūsų genose užkodotą brangiausią dovaną, - savisaugos instinktą. Na, -jei jau  kaž kas netikėtai atsitiko, -prašom dėmesio susipažinkit su labai paprastais apsisaugoimo būdais. Būdais kurie nereikalauja įtemptų treniruočių. Tinka visokio plauko tinginiams ir pažvelgė Kaubojus Dipsis į salėje sėdinčius  „Už Lietuvą“ parlamentarus. Pasikliaukite pirminio urvinio žmogaus-Geležėlės  instinktais. Galima išbandyti namų aplinkoje su artimais, mielais žmonėmis ar kaimynais: 1) Jei kas užpuolė, - bėk ir rėk: - Gaistras... -Gelbėkit... -Degu... 2) Pakelk rankas ir nustębęs: - Ooo, pažįstų tave broliuk, tai kaip anąkarts sveikas pargrįžai namo, kaimyne? …-Aš tavę pažįstų, - senai matėmės…-O gal jau nebepažįsti? -Nebesisveikini... - Apsikabinkim … Apkabinat, ir.... jei dar grąsina, nelaukit, -kertat  keliu į skaudžiausią vietą, ten kur kojos dygsta…-Jieee... arba kojos bato smaigaliu į blauzdikaulio priekį, po kelio girnele, -Jieee... 3) Atiduokit viską ką reikalauja, atiduokit tai ko ne taip gailą, tik ne atiduokit sąskaitų numerius, pim. kodus, mobilų telefoną, - akimirksnių susiorentavę, bėgat „olimpiniu“ greičiu, - biegdamas žvalgykitės, kad biegdami nuo vilko neužsirautumėt ant meškos, - pabėgėjęs, kai pavojus liko toliau už krūmų, viską prisimenat, skambinat pagalbos numeriu-112 ir laukit iškišęs nuosį iš už kampo ar medžio... Kantriai laukit, tik laukit, kol atskris sraigtasparniu komisaras Pasagėlė su komisaru Rokiu. Jei nosis ilga ir raudona tai geriau nekišti ją, išdavikę reikia prigesinti. Ilgai neužtruks pasidažyti mėlsvai, žalsvai, violetine ar pelenų spalva. Na, pažvelkit, - panašiai kaip... Kaubojus Gipsis pažvelgė į Kapiotoną Jūzapą ir Šturmaną Geležėlę. Pažiūrėjo į trys Generoles... ir, -nuraudo, -Prisiminė, kad šiandieną yra raudonų nosių diena, patampė savąją ir pliaukštelėjo... -Pliaukšt...
Nekantraujantys žiūrovai ir garbūs parlamentarai reikalavo kovos:
-Ej, -Teisėjau Dariau... Teisėjai Žymantai, Gediminai ir Svirneli, -Skelpkit kovą. -Norim bokso, -Bok-so.. -Bok-so. -Iki pirmojo kraujo, -Kitaip, -Teisėjus į muilą, -Mui-lą, -Mui-lą...
Generolė Irutė ėmė raminti gerbėjus, -garbius parlamentarus:
-Gerbiamieji-… -Kantrybės…-Liaukitės… -Tai tik mažos pamokėlės mums ir Lietuvos gyventojams, kaip galėtų apsisaugoti nuo smurto, -Nuo smurto kuris taip išvešėjo per du dešimtmečius Lietuvoje. -Kaip ten pasakė vienas Daktaras apie išvešėjimą? -Šiandiena mes stębinamę ne tik Europą, bet ir visą pasaulį pirmaudami. Ar ne gėda? Prisipažinkimę Gerbiamieji... -Prie smurto išvešėjimo mes visi taip pat labai prisidėjomę. Todėl, Gerbiami parlamentarai turiekit sarmatos, pamąstykit ir duokit atsakymą pirmiausiai sau. - Kodėl taip atsitiko? Salė neklausė, ėmė švilpti dar garsiau, -Teisėjus į mui-lą, -Į mui-lą, –Į mui-lą .. Generolė Irutė palingavo galva, mintyse tariusi pati sau: -Ech jūs, muilinaties nuo atsakomybės, -  bet, turėjo nusileisti…Generolei Irutei taip pat teko nusimuilinti...
-Gerai. -Jūsų valia, Gerbiamieji, -Dėmesio…. -Prašau minutės pertraukėlei. Po pertraukos pradedame…
      -Bummmmm, nugriaudėjo gongas. -Gongas veikia. -Kantrybės…-Skelbiu trumpą, reklaminę pertraukėlę. -Įdėmiai visi stebėkit ir pagalvokit, ar ne laikas pasitarti su Liudviku, tai yra su manim, šių, Mr. Gipso siunčiamu eilučių iš Kalifornijos, man, Liudvikui, - iešmininkui Lietuvoje: -Klausyki, Lietuvos Parlamente. Ar nelaikas mūsų Karalystėje apsispręsti dėl „Giljotinos“. -Priežasčių tam turim tiek, kad nepasirodys per daug. – Lietuvoje nevaldomi „budeliai“vaikšto tarp mūsų. Reikia apsispręsti, padaryti vieną kartą prieš Briuselio „baronus“ išlygą, papildyti ir paskelbti aukščiausiąjai bausmei penkerių- dešimties metų maratoriumą.
Ekranas nušvito; -tolumoj, Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzukijos, Suvalkijos vieškeliais  į kalną, į pakalnę saulelydžio fone matėsi tempiamas asiliuko Antanez,  keistas, ristele riedantis dviratis vežimas. Ant pasostės sėdėjo  žmogus perrištais kampais purpurine nosinaite, į priekį atstatęs smuiko futliaro kojos protezą su paruoštu „Mauzeriu“. Jam už nugaros, vežime  sukreiptais ašmenimis buvo pakrautos keistos medinės staklės. Ant peties tupi spalvinga papūga Kakadu ir žvalgosi į šalis; -laukia pranešimų, kur vykti ir atlikti teismo paskirtą nuosprendį...
  -Ech, Šturrmane, –Kada išplauksim į jūrą? -tyliai sušnabždėjo bocmanas sau į rankovę. -Ant  rėjų būtų paprasčiau, Šturmane, -Prijom... -Baigiu Šturmane ir tyliai uždainavo sau: - Ai low jū, ledi, džentelmen, -Ried rata, ried rateliai, ried mažyčiai tekinekiai.... -Ooo-jo-jo-joi, -Saaanta Liučijaaa... Sėdėdmas krėsle Šturmanas Geležėlė nusišypsojo į rankovę ir toliau stebėjo įvykius Parlamento posedžių salėje. Svarbių įvykių fone Jis neabėjojo Kapitono Jūzapo šaltakraujiškumu, bet  negalėjo atsipalaiduoti ir turėjo būti pasiruošęs bet kokiems netikėtumams.. Jis žinojo, kad  kiekvieną penktadienį, per specialią TV laidą Komisaro Pasagėlės slaptieji agentai- kurmiukai ir Analitiko operatoriai pateiks ataskaitas per Laisvą INFO kanalą, bet „Šturmanas“- Analitikas dvigubai  buvo  pasiruošęs visiems netikėtumams.. –Girdžiu, Bocmane Krauzeri, girdžiu: -tyliai tarė į rankovę ryšys nutrūko... ir pritarė Bocmanui: -Saaaanta Liučijaaa... Po kelių sekundžių –Pypt-pypt... rišys nutrūko..