mane prie žemės traukia vaikai beveidžiai šaukia
Vilkai ant stogo kaukia manęs nokautas laukia
Ranka eilutę braukia agresiją iššaukia:
„Nuimki savo kaukę ir stogą man nurauki! „
Beproti, eik tu nachui! Ar pasirengęs krachui?!
Ar pasiduosi fuck'ui? Aš atsiduodu ratui
Rutinos fucking blatui Jungtiniai Emyratai
Jungtiniai Rap'o Štatai iš mano lūpų - matai,
Suteiki man narkozės aš reikalauju dozės
Ragavęs tik psichozės man duokite gliukozės,
Kenčiu nuo sacharozės ant kelių krenta Mozės
Įsiveši neurozės neveikiančios prognozės
PR'o smogia triukai aštrėjantys klaustukai,
Gyvenimas - tai gliukai ištaškantys šauktukai
Nutylintys berniukai prabyla debiliukai
Ir kalba šitaip krūtai tarsi dievai jie būtų
Dabar tave išpisiu ir dvėseliena misiu
Į šūdo liūną brisiu į viešumą išlįsiu
Mažiau daugiau suklysiu, todėl iškart nurysiu
Kalbėti neišdrįsiu iš karto sukramtysiu
Mane išneš aukštai ereliai, jų sparnai
Tikrovės apmatai būtovės slėpiniai
Surankioti šaltai iš vienetų taškai
Marketingo ginklai be proto atsainiai
Ironijos duotybė ir psichinių stiprybė
Pasaulio beprotybė, plieną kuri išlydė
Kaip genijaus galybė ir teliko tuštybė
Sintetinė vienybė žolės aitri stiprybė
Velniop tavo aiškumą aš šlovinu gilumą
Lenkiu į paprastumą uolą verčiu į gumą
Ir iššaukiu rūstumą, kai ant galvos - karūna
Kuriu nerealumą mainstream'inu tikrumą,
Ieškosime, nerasim truputį užsimesim
Tau griežtą žodį mesim ir formulę išrasim
Nachui tave pakasim ir demonui surasim
Naujas aukas atrasim, bijosim, išsigąsim
Ir krisime ant kelių, deja, neradę kelio
Sušniosime takelį aukštyn jie galvas kelia,
Užvaldo šitą šalį mes atmetam į šalį
Jauti - jie šitai gali, mes karsimės su šaliu
© 2014. 11. 21 13: 06 Jaunius Čiulada