Norėčiau paragauti gervuogių... didelėmis kekėmis... pasinerti į žemuoginį sniegą kvepiantį mandarinais... perbėgti per medumi prisisunkusį dobilų rūką... miela.
O kada paskutiną kartą ragavai meilės?.. Prisimeni tą šiltą aromatą? Toki švelnų ir svaigiai saldų? Mmmmm... sirupo skonio...
Bėgai per ražieną? Kur tik ką nupjauti rugiai paguldė savo liaunas galvas?.. taip?.. bėgai su tikslu, bėgai, kad galėtum pasiekti minkštą pievą... kad susuktum smilgų vainiką, tai vienintelei ir mylimiausiajai...
Nesakyk, kad nenorėdavai išpinti drugelio rašto, tai būdavo gražiausia išraiškos forma, kaip alyvinė svajonė, kurios taip ir neįgyvendinai pievų gėlėmis...