Veronika

Kadru dvidešimt penktuoju sušmėžuoji,
koduota senvage pakreipi mintis,
o aš nesusivokdamas trinu akis.
kas veikia:
gal promilės, gal kodai, ilgesys?

Uždrausta ir nematoma
nelegaliais būdais kovoji.
Ir kaip tau pasipriešinti galiu?
kadrus skaičiuoju,
akis į realybę sprogdinu,
ar "paskenduolėm" gąsdinu vaizdus,
ežeruose saujų skandinu vyzdžius.

Ryte kaip pagiriotas
[ir pagiriotas]
pasaulį kapiliarinį regiu.

Ar dar kas mato, -
geometrine seka grimztu
į dvidešimt penktųjų kadrų valandas,
pavirstančias genetiškai modifikuotu mudviejų laiku.