Kartais

Kartais
vėlėms beldžiant
į sušalusį stiklą
sugrįžta praeitis
kvepuodama
liepsna...
skaudi ir neaprėpiama
kaip gelmės
minčių
kurių niekam
neatskleidžia
niekas
niekada...
bučiuodama
išsigandusias akis
ji šypsosi
vėl tave pamačiusi
vėl sugebėjusi
įsilieti į tave
kaip rasotas bučinys
nuo abejingų lūpų...
tai kūno dalis
tamsioji
nepasiekiama
ir mįslinga
kaip sužvarbusi
gruodžio naktis

neatstumk jos