Kai ką padalinsiu

Padalinsiu jums
po žodžio trupinį
ir skausmo ašaras
vėjo pirštais
surinksiu.
Apsinuogino medžiai
vėlų rudenį...
Gal kaltes,
kas nors
ir išpirks
dar...
Vis giliau į rudenį
medžiai,
debesys,
pievos.
Keistas nerimas
širdį budina -
gaila to,
kas
nugrimzdo,
praėjo.