Garvežio šmėkla

Kelias dvijuostis
Supintas iš plieno
Judėti nenori
Apsnūdęs iš miego

Tamsuma lyg derva
Bet žiba žvaigždelės aukštai
Aplink lyguma
Gyvybė išmirus seniai

Plieniniu keliu
Iš juostų dviejų
Sulysęs, sukumpęs
Aprėdytas dulkėm

Žingsnis po žingsnio
Eina kalnakasys
Išvargusio žvilgsnio
Pakelti negali akis

Prieky, toli
Sužibo šviesa
„Nejau traukinys
Šia vėlyva valanda? „

Žmogus pasitraukė
Mašinai iš kelio
Galiūnas atskuodė
Neleisdamas garso

Tumulas garo
Nutįsęs keliu
Iš juostų dviejų
Kvatojos be amo

Šmėklos tai buvo
Žmonės mašinoj
Ir pats garvežys
Dundėjo pasiutęs arklys

Šaltos kvatonės
Tolybėj prasmego
Keleiviui pagriebus
Nuvargelio skverną