Ilgesys

Žvelgiu į rytus - saulė leidžiasi.
Vis dar tikiuos ją bent vakaruose pakilsiant.
Veltui. Anei mėnuo nekyla -
šviesuliai (net žvaigždės!) lėtai krinta.
Užgesę - man, žibą - į tavo plaukus.
Mintys sunksta, tačiau tave kassyk ryškiau prisimenu.
Vis klumpa kūnas, bet kam tos šviesos
jei užsimerkus tavo veidas švyti?...