Nevykėlis

Nevykėlis
Stovinėja prie Vilniaus traukinių stoties du nevykėliai – Saša ir Alfonsas. Vienas sėdi vienoje suoliuko pusėje, o kitas – kitoje, lyg būtų susipykę. Tačiau šiuo atveju jie tikrai buvo susipykę, bet dėl tokios kvailos, „nevykėliškos“ priežasties – susimušimo dėl to, kad Saša perka sau daug brangesnius daiktus, kurie kainuoja iki kelių šimtų litų, o jis savo broliui Alfonsui gaili nupirkti kokį drabužį vos už keliasdešimt litų. Nors dažniausiai jie abu atrodo vienodai kvaili, bet ši diena kažkuo buvo kitokia, kad Alfonsas sumanė prieiti prie brolio ir pasikalbėti, kodėl jis toks šykštus ir savanaudis.
- Broli, - maloniu ir romiu balsu kreipėsi Alfonsas, - ar galėtumėme pakalbėti, kodėl tau gaila nupirkti pigų, palyginus su taviškiais pirkiniais, daiktą? – rimtomis, tačiau geranoriškomis akimis pažiūrėjęs į Sašą pasiūlė.
- Taip, galėtume, bet su sąlyga, jog tu man turėsi taip pat pirkti daiktus už tokią pačią kainą, kaip ir aš tau perku. - kvailelio ir labai ironišku balsu atsakė.
- Na ir vėl tu kalbi kaip tikras savanaudis ir kvailys! – piktai užsirūstino ant Sašos, jog jis nesupranta, kad jam reikėtų pakeisti savo mąstymą.
Saša, pamatęs, kad Alfonsas jau tuoj susigraudins, jis pridūrė:
- Na gerai, broli, aš iš tikrųjų nenoriu tavęs kankinti ir nervinti, todėl gali man ir nepirkti tų daiktų, kurių aš noriu. Vis vien aš turiu daugiau pinigų negu tu, tai nusipirksiu pats. – kažkiek labiau supratęs savo kvailumą pasakė.
- Dėkui, broli. Bent jau tiek galėjau tikėtis iš tavęs ir matau, kad tu įgavai kažkiek proto. Juk tu pats kiek turi daug drabužių, daiktų, o man visada trūksta lėšų pasiruošti kiekvienam sezonui.
- Alfonsai, ar galėčiau tave pavaišinti ledais šia proga?
- Žinoma! – džiaugsmingu balsu sutiko.
- Tada einam.
Priėję ledų kioską abu išsirinko ledus ir pasuko link kasininkės. Kada Sašai reikėjo mokėti už ledus, jis pastebėjo, kad paskutinius savo penkis litus išleido pietums mokykloje. Tada susigėdęs atsisuko veidu į jį ir liūdnu balsu pasakė, jog jis neturįs pinigų ir pamiršęs, kad juos išleido pietums. Tada Alfonsas išsitraukė savo ploną piniginę ir sumokėjo už abiejų ledus. Sumokėjęs ir nusivylęs savo brolio elgesiu, galvojo: „Nevykėli, nevykėli... “.