Kaip kiškis varną pamokė

Kiškis dvi ausis ištempęs
Tupi miško pakrašty,
- Ei, kiškiukai, ko klausaisi?
Lapės tykai, o gal ji

Rengia pasalą rudoji,
Tuoj užpuls iš už akmens?...
- Skrisk iš čia – ko kudakuoji! -
Šaukia varnai, o ji - „kran“!

Tūpt ant žemesnės šakelės,
Snapą veria – tuoj užkranks,
Kaip kiškiukui baimę kelia
Lapės šuolis nuo akmens...

Duokit varnai pakranksėti,
Tai kranksės lig kol sutems,
Bet kiškiukui to nereikia,
Šaukia varnai: - Na, skrisk šen!

Sūrio duosiu tau palesti,
Saugau jį jau dvi dienas,
Tai todėl ausis ištempęs
Čia tupiu, bet kas ištvers

Šitiek laiko čia sargauti?
Todėl maloniai kviečiu
Su manim skaniai pietauti –
Lesti sūrį – bus skanu!

Varnai to tik tereikėjo –
„Purpt“ – ir tupi jau šalia,
Kiškis „kepšt“ – per snapą dėjo
Ir nuskuto pievele.

„Nėr čia ko per daug smalsauti,
Jei ne tavo reikalai,
Teks per snapą skaudžiai gauti,
Jei smalsausi įkyriai“.