Negeras akmenukas

Negeras akmenukas

  Gerda ir Ugnius yra pusseserė ir pusbrolis. Jiedu gyvena skirtinguose miestuose. Todėl ir susitinka tik per atostogas pas senelę. Namuose jie nepatiria ypatingų  nuotykių, nes Gerdai nepadeda Ugnius, o  Ugniui Gerda. Kai jie kartu  -    svajotoja  Gerda sumano kokį nors įdomų dalyką, o Ugnius suranda būdų, kaip įgyvendinti. Močiutė juos atidžiai stebi, teta Vilija (jaunesnė mamos sesuo) stebi, senelis nenuleidžia akių, bet jiedu žiūrėk ir vėl ką sumanę.
Vakar Ugnius surado tinkamą Moliūgą daryti  žibintui. Abu su Gerda paeiliui skobė moliūgo minkštimą, išpjovė akis, burną.  Bet žibintas be  ugnies, ne žibintas. 
- Gal įpilkime truputį tetos kvepalų, - pasiūlė Ugnius.
- Žinoma, - net delnais pliaukštelėjo Gerda. Truputį kvepalų sudeginsime. O į buteliuką įpilsime vandens. Jie kvepės, kaip kvepėję.
Ugnius pasilipo ant kėdės, pasiekė ant lentynėlės padėtus kvepalus. Nulipo nuo kėdės.  Gerda atsuko buteliuką ir šliūkštelėjo į žibintą. Abu pažiūrėjo, kad buteliuke liko nedaug  kvepalų. Ugnius atsinešė stiklinę vandens ir pipetę.  Vos Gerda įlašino kelis lašus į kvepalų indelį buvę rudi kvepalai pabalo. Teko išpilti kvepalus ir pripilti kavos. Per tuos rūpesčius net moliūgą užmiršo.
Šiandien teta Vilija ruošiasi eiti mokykloje į karnavalą. Gerda ir Ugnius stebi, kaip ji ruošiasi, puošiasi. Nebeįdomus moliūgas guli virtuvėje ant grindų.
- Gal ji nesikvėpins, - šnibžteli pusseserė pusbroliui.
- Gal, - su viltimi ištaria Ugnius.
Bet ne.  Vilija ima buteliuką. Tuoj suteps baltą kaip sniegas suknelę.
- Vilija nesikvėpink, - sušunka abu padaužos vienu balsu.
- Kodėl ji turėtų nesikvėpinti? - pasiteirauja senelė.
- Avinuku pavirs, - išpila Gerda.
Šit kaip, - sako senelis. Kažin, ar  Kalėdų senelis šiąnakt avinukais nepavers dviejų padaužų?
- Seneli, neįleiskime to Kalėdų senio į namus. Šiemet jis už dovanas prašys užmokėti, - sako Ugnius.
-  Lauke daug sniego. Jis pritryps virtuvės grindis, - pusbroliui pritaria Gerda.
- O gal prisipažinkite, ką iškrėtėte. Kalėdų senis jau matė kėdutę prie kvepalų lentynėlės. Senelis surado  iškvėpintą moliūgą, uždegė ir išnešė į kiemą, kad  Kalėdų seneliui kelią šviestų.
- Mes pripylėme kvepalų buteliuką kavos, - nedrąsiai ištaria Gerda.
- Aš ketinau senelei po eglute padėti kvepalų, bet manau, ji nesupyks, jei Vilija pasikvėpins jos kvepalais.
- Ar Kalėdų senelis nepavers mūsų kokiais žvėriukais? - teiraujasi Gerda
- Ne, vaikai, tiesa apsaugo nuo kerų. Bėkite į kiemą ir sniege užrašykite, kad atsiprašote Kalėdų senelio. Na, ir savo žibintą galėsite apžiūrėti.
Jiedu išlekia į kiemą, pamato moliūgo žibintą ir užmiršta, kad turi kažką užrašyti sniege. Prie žibinto stovi kaimynų Andrius.
- Sveikas Andriau, - pasisveikina Gerda ir Ugnius.
- Sveiki, - atsako Andrius., - čia Kalėdinė dovana Vilijai. Ar galėtumėte dovanų maišiuką padėti po eglute.
- Taip tuoj. Parodysime tetai ir padėsime po eglute, - pažada Gerda.
- Ne, - sako Andrius, -  čia paslaptis. Ji turi tą paslaptį sužinoti tik Kalėdų rytą.
- Gerai, - nusprendžia Ugnius. Padėsime dovaną, kai teta išeis.
Teta  išeina į kiemą, Andrius ją pasitinka, pro vartelius išeina abu. Vaikai skuba į namus padėti po eglute dovaną.
- Gerda, o gal čia kokia klasta, gal reikėtų pažiūrėti?
- Taip.  Pažiūrėkime, - susirūpina Gerda.
Dovanų maišelyje jie randa gražią atvirutę su raudona didele širdimi ir dėžutę saldainių“ Rafaelo“
- Paragaukime, - sako Gerda, - O  gal saldainiai kartūs, ar sūrūs.
Ugnius nieko neatsako tik išsilupa vieną saldainį sau kitą Gerdai. Saldainiai skanūs ir vaikai  pasiima dar po vieną. Po to dar po vieną. Pirmoji susirūpina Gerda:
- Ugniau, dėžutė beveik tuščia. Kas dabar bus?
- Paslėpkime Andriaus dovaną kur nors.
- O kaip Kalėdų senelis? Jis viską mato.
-     Tikriausiai jis pamiršo akinius ir nieko nematė.
Sąmokslininkai paslepia po Gerdos lova dovanų maišelį ir bėga vakarienės.
Abu miega neramiai. Vis dairosi ar pro kaminą    neįlįs piktas Kalėdų senelis. Ryte jie nubunda vėlai. Senelė jau padengusi stalą. Visi namai kvepia vanile, cinamonu, apelsinais, eglės spygliais ir švente. Jie skuba praustis rengtis. Visa šeima sėdasi prie stalo.  Pas senelius atvažiavo ir  išdykėlių tėveliai.  Po pusryčių senelis pasiūlo pasižiūrėti, kokios dovanėlės guli po eglute.
  Pirmoji prie eglutės nuskuba Vilija. Ten ji randa Andriaus dovaną. Andriaus ir Gerdos širdelės apmiršta. Jie juk  puikiai žino, kas atsitiks, kai Vilija atidarys saldainių dėžutę. Bet nieko neatsitinka. Vilija visus vaišina saldainiais.
Seneli, teiraujasi Gerda, - ar Kalėdų senelis gali padėti išdykėliams vaikams.
- Taip,  o kodėl gi ne. Tas, kas padeda yra geras. o geriem gyventi  linksmiau.
Aš noriu būti geras, bet man ne visada pavyksta, - sako Ugnius.
Tu turi daug žmonių, kurie tave myli ir nori padėti. Judviem su Gerda išbristi iš bėdos padės tėtis, mama, seneliai, teta Vilija.
- . Seneli, mes buvome negeri, norėjome apgauti tetą ir Andrių, - prisipažino Ugnius ir pajuto kaip nuo širdelės nusirito didelis akmuo.  Juos abu apkabino senelė ir priglaudė prie savo minkštos ir šiltos krūtinės.