Vaizduotės Vaisiai

Lyg nieko, tik niekas neramina per pietus
Jokios vietos, juokui dietos, vos po oda virpa rėtis
Juosmenį palietęs mėtos kvapo siluetas
Kosmose palėtės mėtosi, spalvas nunešė vėtros
Toks puikus miegojime, visatą myli miegamajam
Patalus paklojo, visata - tai tai, ką manom
Tarsi gelia, nors kamanė nekamavo, neįkando
Ragelyje juokais nulietos raidės - nuodai tavo
Paliest pilies valdovę - dovana, bet gi pavėsy
Slėpsiesi, pelėsiai liks pakol, ar kol padvėsi

Bet šiaip suspėsi pėstute keliaudamas pilies
Jei norės valdovė, per ir po audrų mylės

Lyg demonai demonstruojasi, norisi jiems dėmesio
Kaukši kojomis kaukolėj, kaukia, kaukę uždės jie
Mintys pro akis skaitomos, skaitykloje randa pasaką
Mintinai žino skirtumus, sako, pamečiau pasagą
Toks geras idėjose - myli sielą nematomą
Turbūt ir kapiliarus, nes ir jų nesimato
Atsisveikint nenori, geriau pirštus nuskelkit
Sklęsti danguje noris, skleisti šilumą meilei
Peiliams nulupant šypseną, eilės nulupa klausimus
Kodėl tyli lūpos - nes netiki, kad gausis
Kas svaidosi peiliais? Mylimoji ar demonai?
Vaizduotės vaisiai nuodingi vistiek leidžia liest liemenį