Nušvito

Paslaptingas tas mėnulis
seka nuolatos mane.
o aš bėgu, bėgu, bėgu
vis platėjančia srove.

Leidžiuos laiptais link bedugnės.
Šaknys geria mano gėrį,
paukščiai ant sparnų iškėlę
neša laisvėn svajonėlę.

O mėnulis paslaptingas
stebi viską. Išmintingas.
Šast į aukštį vienas paukštis.
Vai tas žalias mano aukštis...