Pagaliau vasara! Tiek laiko laukta ir mylėta,
Džiaugsmas liejasi per kraštus,
Saulė šviečia, viskas taip gražu,
Greit bėga laikas, atrodo buvo ir daugiau nebebus!
Žiūriu, visa atrodo taip šventa, taip šviesu,
Pajuntu, jog apglėbti, priglausti visą Žemę prie širdies galiu,
Matau, Saulė šypsosi skaisčiai spinduliais man į veidą,
Net širdis nuo Saulės grožio dvasią kelia!
Taip greitai laikas bėga - jau rugpjūtis,
Kaip nenoriu jos paleist, noriu su ja dar pabūti,
Aš prieš neapsakomą Saulės galią negaliu nieko pakeisti,
Lauksiu tavęs, vasara, Viešpats padės man iškentėti!
su malonumu lauksim Kalėdų ir braidysim po snieg,,,ai,atsiprašau - pagal autorių ir Boliuko išpranašavimą, braidysim po žalias pievas - gi Kadagio,,vasara ateina".
Labai geras pastebėjimas - eilėraštis parašytas 2014-04-29, pradėtas spausdinti į "rašyk'us" rugpjūtį, o va įpusėjus lapkričiui galima džiaugtis kūrybos vaisiais. Dabar belieka paskubėti rašyti "vasara ateina" ir gruodžio 25 maloniai nustebę braidysime po žalias pievas.
Čia pateikiu eilėraštį - raktą. Sėkmės
"Jau pakilo saulė,
Virš tamsių miškų.
Vasara ateina,
Šiuo taku plačiu.
Ir parskridę paukščiai,
Gieda ant šakų.
Džiaugias visa gyva,
Kad nėra šalnų.
Jau pražydo gėlės,
Mirga nuo spalvų.
Ir drugiai plazdena,
Ant margų žiedų.
Prisiminus žiemą,
Daros net baugu.
Vasarėlę šiltą,
Prie širdies glaudžiu.