Jei aš mirčiau, kai medžiai spalvojas,
Atidaryk man langą, kad įpūsčiau vėjui jėgos.
Kad šis karžygys be gailesčio mestu lapus.
O lapai bejėgiai kristų šokdami tango.
Jei mirčiau aš, kai baltas patalas aplink,
Atidaryk man langą, kad iškvėpčiau šalčio bangą.
Kad nekaltas išraiškingas šerkšnas sukaustytų žmoniją,
Ir krištolas spindėtų tyrumu.
Jei aš mirčiau, kai lakštingala pragysta,
Atidaryk man langą, kad išrėkčiau gaidą,
Kad nepaliktų abejingų ta giesmė
Ir stotų tėviškės sargais visi.
Jei mirčiau aš, kai naktys trumpos,
Atidaryk man langą, kad išliečiau žalumą,
Kad ši bekvapė ir aprasojus pieva,
Priverstų joj sustot kiekvieną.