Sako gyvenk kaip nori,
Statyk pasaulį, kur tik nori,
O rėmus laužyk - nebijoki,
Standartus šaudyk - nesustoki.
Bet niekas nepasako kaip tai padaryt.
Nėra žvaigždučių su mintim.
Jei nori laužyt - laužyk,
Bet kai sugrius nešauki.
Tad viskas ką statai,
Stovės tik ant Tavęs tvirtai.
Ir atsakingas Tu už srovę,
Už tai kas šį pasaulį griovė.
Čia nėr taisyklių ir standartų,
Kūrybingumas pačio rankose
Bet padaryk kažką kitaip
Ir į Tave žiūrės keistai.
Nebijok klysti, žmogau, - man sako,
O kaip atsikelt po to - jau niekas nebesako.
Daryk Tu salto ar molbarto,
Juk čia, žmogau, nėra standartų.