Burės (pirato dainelė: dar nesudainuota)

didingi žygdarbiai ir užkariavimai drąsių
ir beatodairiškų kelionių atradimai
įsitempusios vėjuose burės įplyšta
(beje vėliau iš jų pasiūdins visų trokštamus džinsus)
ir lengvas sūrumas ant šiek tiek pravertų tavo lūpų
atakuojančių mano laivo bortus bangos tas sūrumas
lūpose  išdavystės bučinio skonis
ir vis dėlto bandai taikliau numesti inkarą
į šią žavingą akimirką
jo ho ho užsiverčiu butelį romo
perrišu Odino akį pirato raiščiu
bandau prisimint kur mes susitikom bet deja
atmintis jau šlubuoja
na tiek to
jo ho ho
nusispiriu į kajutės kampą tą medinę koją
(šekit verslo rykliai – gal paspringsit)
krentu į bangas kabareto šokėjos sijonui
audroje kabarojuos į paviršių kaskart vis įkvėpt
užmiršęs kad užmiršau jog plaukti nemoku
bet juk gyventi vis dėlto
kažkaip vis dėlto reikia
jo ho ho ir romo butelys
~
kai ji stovi mano kambary aptemptais džinsais
ir putliais apvalumais matyt vėjai ne tik jos galvoj
nagi nagi piratų lobiai ir skrynios atsiverkit jo ho ho
eikš pagaliau nuleisiu bures
nuleisiu bures jo ho ho
šiąnakt aš tavo Kolumbas

tąkart suveikė burtai
~
po to žodžiai ant burės skiautės „Gelbėk mane“
užkimšti tuščiam butely iš mano jau nebegyvenamos salos
atplukdyti ritinėsis bangų mūšos ritmu galbūt tavo krante
kaip koks desperatiškos vienatvės simbolis jo h oho
ir romo butelys ir laivas ir burės ir vakar ir rytoj
ir dabar ir čia ir mano ir tavo šis nebetuščias jau kambarys
aš laukiu gal suveiks pagaliau burtai
gal suspindės apžavės meilės turtai
ant numirėlio skrynios jo ho ho
bus meilės aistros makabriški šokiai