Žiogas

Kur pradingo tasai žiogas,
Vasarą kur greiežė  po langais.
Buvo gal jisai nedoras,
Žiemūžė nubaudė už tai.

Dreba jis dabar sušalęs,
Medyje kur ant šakos.
O  iš bado, net pabalęs,
Kankinamas baisios slogos.

Gal pastatė namą šiltą
Rudenį iš lapų geltonų,
Nusinėrė fraką ilgą
Pienės nuostabių  pūkų.

Jau nebijo šalto sniego,
Jo gyvenimas puikus…
O  dabar, ramiai sau miega
Ir tik vasarą prabus.

O gal šarka, ta vagilė,
Smuiką nugvelbė slapčia,
Įmetė į duobę gilią,
Dabar vaiposi ji čia.

Aš knygutės paieškosiu…
Gal mamytė ją suras…
Ir perskaitęs sužinosiu,
Kaip gyvena žiogas tas.