Man skauda, Mama

Ruduo padangę drasko
Ir svaidosi žaibais.
Laikau aš žvakę vaško
Sugrubusiais delnais.

Nudriskę lapai glaudžias
Prie kryžiaus pamatų.
Kapeliai, kauburėliai, –
Namučiai artimų.

Prisiminimai raudą
Užgniaužia gerklėje:
„Man skauda, mama, skauda...
Viena pakelėje... “

Galingi medžiai braška
Nuo vėtros artumos.
Žvelgiu į vieną tašką –
Nebematau mamos.

Maldoj palinkus klūpau.
Aplink – tikra pekla.
Širdim šnabždu – ne lūpom:
„Tau gera... Man – deja... „