naktinės šmėklos

Kaip kokia naktinė šmėkla,
grįžti į mane tik tada kai niekas aplink nemato,
kai visos mintys bando ramintis pries miegą,
kai nutyla kaimynai už kartoninių sienų,
kai išlenda kambary pelės,
ir ima graužt spintelėj kruopas,
Grįžti į mane kai gatvės užmiega
ir asfaltu nebekulniuoja žmonės,
kai kambary vienatvė gniaužia kvapą
tada grįžti

Ilgai kamuoji,

O užmigus (iškart po tavo manęs nulinčiavimo)
Neri tiesiai į mano sapnus,
Kur išdarinėji visokias nedorybes,
su manimi ir su mano netikru pasauliu,
kuris ankščiau buvo mano,
o dabar yra labiau tavo,
sapnų vagies,

kai pavargstu aš arba tu
ateina rytas,
kurį pradedi
iš sapnų nerdamas į mano nuo nakties pavargusią galvą,
sėdamas joje ateinančios nakties sėklas

pavargstu.