Žiukas - melagiukas

Didelės jūros dugne gyveno vėžliukas vardu Žiukas. Jis buvo visai šaunus vėžliukas tik labai didelis melagis. Nė dienos negalėjo išbūti ko nors neapgavęs. Net liežuvis jam niežėjo. Visoje apylinkėje tikriausiai neatrastum padaro, kurio Žiukas bent kartą nebūtų apgavęs. Niekas nebetikėjo vėžliuku net ir tuomet kai jis sakydavo tiesą. Taip Žiukas galėjo visiškai nusimeluoti, jei vieną dieną nebūtų užsukęs į svečius pas senelį vėžlį.
Buvo Žiuko eilė skaityti seneliui mat jis labai blogai matė. Senolis prašydavo vaikų paskaityti jam jūrų naujienų laikraštį, o atsidėkodamas papasakodavo įdomių istorijų, kurias vaikai labai mėgo. Tądien senelis pasakojo kaip jaunystėje išsigelbėjo nuo brakonierių. Žiukas susižavėjęs klausėsi ir įsivaizdavo, kad pats patiria nuotykį po nuotykio. Baigęs pasakoti senelis vėžlys paklausė Žiuko ar šiam yra tekę kur nors keliauti. Deja, vėžliukui keliauti neteko niekur. Klasės ekskursija iki artimiausio koralų rifo nesiskaito. Žiukui gėda prisipažinti ir nė pats nepajunta kaip ima riesti išgalvotą istoriją kaip su šeima keliavo į nuskendusį piratų laivą ir visus išgelbėjo nuo jame įsikūrusio milžiniško aštuonkojo.
Vos tik Žiukui baigus pasakoti, jo pasiimti atvyko mama. Vėžliukas linksmai sau straksėjo pro duris kai išgirdo kaip senelis vėžlys jį giria už drąsą. Deja, mama  pirmą kartą girdėjo ir apie nuskendusį piratų laivą, ir apie aštuonkojį. Ji puikiai suprato, kad tai tik dar viena Žiuko melagystė ir apie tai pasakė seneliui. Šis nieko į tai neatsakė tik įdėmiai pažvelgė Žiukui į akis ir maloniai atsisveikinęs su mama uždarė duris.
Pirmą kartą Žiukui pasidarė gėda. Jis labai mylėjo senelį vėžlį ir jam vieninteliam pasaulyje niekada nemelavo. Žiukas išsigando, kad senelis jo daugiau nebekvies į svečius ir jis nebeišgirs įdomių istorijų ir nutikimų. Išsigandęs Žiukas puolė atgal prie durų ir ėmė belsti. Beldė tol kol duris atidarė senelis vėžlys. Tuomet vėžliukas prisipažino, kad išgalvojo istoriją, nes yra nepataisomas melagis. Senolis  nusišypsojęs paglostė Žiukui galvelę ir pamokė, kad meluoti labai negerai, nes tiesa vienaip ar kitaip išaiškėja. O jis iš tiesų yra labai drąsus, nes pripažinti savo trūkumus išdrįsta ne kiekvienas. Senelis vėžlys leido Žiukui ir toliau pas jį lankytis, o Žiukas nuo to karto daugiau niekada nebemelavo.