Buitinis

Nepakenčiu kaimynų iš trečio aukšto
jie per daug geria...
nežiūri žinių
ir neskaito laikraščių
[į jį suviniota sena dešra]
visai kaip barbarai...
ir vaikai jų purvini
išskėtę pirštus
priima net kruopas
iš svetimos burnos...
kaimynai niekada neina į teatrą
ir į parduotuvę
sulaksto tik iki kioskelio
gatvių sankirtoje
ir per dantis iškvošia
- dar vieną...
[dažnai stebiu juos]
ir vėl grįžta į savo irštvą
ir vėl tie patys garsai
balsai, juokas
stiklo žvangėjimas
vaikų verksmas
ir alkano šuns inkštimas...
naktį be paliovos dega lemputė
[ir kaip jie susimoka už elektrą]
ir durys visada praviros
pro jas sklinda rugštus
prakaito ir purvo kvapas...
kartais vaikai miega čia pat
laiptinėje ir jų niekas negaili
[gerai, kad nors nepaspiria]
tokia tikrovė...
o visgi
jie per daug geria...