Gyveno lydeka dugne
Nedraugiška ir vieniša.
Jos dantys aštrūs, dideli
Bijojo jos visi visi.
Vėžiai nuo jos ropoja atbuli
Ir unguriai vyniojas tekini
Karosai tupi žolėse bailiai
Net ištuštėję ežerai.
Pūgžlys tik vienas, jam smagu
Ieškot draugų ir sukt ratus.
Lydeką jis pamatė ir drauge
Jie draugiškai gyveno ežere.