Pratarmė

(visai kuriančiai šutvei nuo autorės)



Argi vargonų muziką kas perrėks?
Ir triūbija, ir gaudžia, trimituoja...
Galingas tostas paskelbtas skambės,
Aš būbniju sudėjęs rožinio dėlionę.

Malonės tikimės nugrimzdę į raudas...
Bet lyja gatvėje ir aš smunku į smuklę,
Išgerti prašo- te burnon lašnos-
Raudonas vynas karštas kvepia ir garuoja.

Net po mišių maldos aš jausiuos neramus-
Ne to gal trokštu, gal turtu matuoju...
Paskelbia nuosprendį- tu Dainius nemarus!
Prasta gal nuojauta diena mane kamuoja.

Įpilkit vyno! Man nereik garbės,
Krūtinė dūsta, vis sunkiau alsuoja,
Nes plaučių dumplės išsunktos gerklės---
Apgirsiu šiandien- pragaru kvėpuoja.

Poetą myli žmonės kenčiančios širdies
Stiklinė stovi ir stiklu rasoja...
Kad taip galėčiau smigt iš nevilties!
Man užrakinti vartai vedantys į rojų.