Balta šarma pasidabravo,
Plaukus sengalvėlei auksinius,
Sugrubo rankos jos nuo vėjų,
Ir darbų didžių,
Sulinko jos pečiai nuo rūpeščių gilių.
Ji sukas ir bėga,
Nuo ryto ankstyvo,
Kaip verpsto ratelis darbštus
Ji apgaubia šiluma savo miglota,
Kaip pienės pūkelis trapus.