Niekad nebūčiau pagalvojęs,
Kad moters kvapas gali tiek daug.
Jis į tave įsismelkia ir tavim kvepuoja,
Mėgaujasi matydamas kaip tu kenti.
O tu stovi įsigėrusiais plaučiais
Ir nieko negali padaryti.
Kvapas greitai patenka į smegenis,
O po to į širdį, kur ir pasilieka.
Visa kita, kas lig šiol tau egzistavo,
Dingo.
Liko tik jos kvapas
Ir senas rūbas, pilnas jo.