Padrąsinimas

Tegul prašnekina mane
Šio miesto kurčnebylės gatvės,
Jos išmazgotos lietuje
Mane priglaus, bet aš apakus...
Jau neregėsiu sutemos,
Kada sušvis žibintai šiapus,
Nes būsiu jau nebūtyje-
Kur vaikšto buvę garsios kartos.
Nelaukite jūs pagirų-
Gal neišmokyta vienatvės
Ir nesmagu man minioje,
Sudegs ji tarsi tos plaštakės...
Toje vis alpstančioj rimty
Ir man norėsis garsiai šaukti,
Jog net mintis šiam žmoguje
Verta to atlygio pilnatvės.