Ruduo apkabina naktis
ir rugpjūčio fragmentai
bala po truputį.
Melavai apie amžinas vasaras,
Įkalinau laukimą mintyse
kaip žvėrį,
atklydusį iš niekur.
Dabar viskas atrodo kitaip.
Tvarkos manyje neprašiau daryti
ir jaukti man vienatvę - baisiai negražu.
Juokiesi
lyg būtumei turėjęs alibi,
kai akyse mačiau po nakties susitaršiusias kopas.
Šiandien laikas skuba atgal,
o aš užsimerkus į niekur.
Be tavęs lietus tik vanduo.