Viena diena
Pavargus gedi...
Ne vieniša-
Žmonių minia.
Išvargę duonos atsilaužia,
Kramtys ilgai,
Nes skoniu tobula
Kvepės tos duonkepės
Ir pelenų briketais,
Sušildys kožną
Biednas jei esi-
Dienos vargu
Save nualina ir krenta
Į gultą šaltą,
Prakaito kvape
Save išduos
Ir taip vargu aptekę
Ieškos užuovėjos sapne...
Spalvotiem jų minčių verpetam
Kuždės eiles
Poetas iki paryčių.