rytas
krūtine į priekį
eisi šviežiai lakuotais
batais ir keiksmais
„iš kur benamių
tiek priviso“
spjausi kartėlį
ant klūpinčio
gitaristo
niekšas
o kai pakelės
šviesos mėtys
šešėlius
valkatų, kekšių
ir neįvardintų
nakties personų
tu būsi tarp jų
nors kostiumuotas
nors kvepiantis
palei asfaltą
semsies
gyvenimo
kol dar
laiko lieka
kol biznieriai
miega