Raudojo juodbėriai
grindis seklyčios mindami
ir garbanas žaviųjų trypdami.
Ir namų laukinių suprato neberas
laukynėj liko kraujo svetimo ir nedrąsaus.
Žolė sūri, saulė aštri.
Nematytos šalies spalvos.
Velias šeriai, akys nuleistos.
Baimė smalsi.
Pailst prie šulinio šalto liko.