* * * *

* * * *

Tik keli žodeliai?
Ir tyla, bet veikia.
Užsimetę mintys,
Atsako nelauk.
Išraiškinga poza.
Sąžinės užsnūdę.
Nežinia kas kaltas,
Gal visi, – jų daug.
    Pasimetus raktui,
    Negalėsi grįžti.
    Gal dar pasilikti.
    O gal, – tik vėliau?
    Ir beraščiui gėda,
    Kaipgi pasielgti,
    Taip ir nepasako
    Niekas iš aukščiau.
Naktį temdo rūkas.
Nematyti kryžių.
Zodiakas žino,
Bet už debesų.
Šimtametis varnas?
Sudrumstė ramybę.
Paslaptingai juodas
Kranksi tarp šakų.
    Gal išlįs mėnulis
    Kris akli šešėliai
    Klausi ir mąstysi
    Priartės riba...
    Muzikoj didinga:
    Final – overture. 
    O kūryboj laukia
    Vien tik, – pabaiga...

* * * *