Žvakė

Tartumei  gyvybės  apraiška
      liepsnelė  mirgėdama  pluzdena
      suteikdama  šviesos  -  ir  šiluma
      ji  šerdį  glosto,  tirpdo  tavo

      kas  kart  kaip  ašara  tyra
      vaško  lašai  žemyn  nurieda
      likimui  pasiduodi  ir  supranti
      tai  pabaigos  pradžia  pradėta

      tol  kol  liepsnelė  plazda  tavyje
      gyvybės  jausmas  glamonėja
      supranti, ką savyje  tu  prarandi
      išsilaikyti  lieka  tik  prieš  vėją

      žinai  jog  toks  ir  tik  toksai
      gyvenimas  tavasis  turi  būti
      tegul  ramybėje  ir  pabaigoj  visai 
      nei  pusiaukelyje  užpūsta  būti