Be pavadinimo

Auksinę saulę
Rytas gobstė
Ir išprausė rasa
Viršūnėse žalių beržų...
Pasaulis primena man rojų
Katram gyvybė klęsti
Kuždesy garsų.

Pripildyta giesmės,
Kai taip gražu jiem rodės
Po tuom dangum
Prisotintam liepsnos...
Ir tas griaustinis pirmas
Bundančiam pasauliui
Lyg tartui pranašas
Saulėtekio gaivos.