Mirtis kaip pasalūnė,
Kaip tamsi naktis beribė.
Ateina ji staiga taip nelauktai ir netikėtai.
Jug nesinori mirt taip norisi gyventi,
Kovot, mylėt, nepasiduoti,
Ir noris žengti į gyvenimą
Taip kaip į šventę.
Bet ta baisi kapų tyla,
Ir kraujas gyslose sustingsta,
Nebylūs kryžiai lyg tyli rauda
Ir viskas dulkėmis pavirsta.