Rašyk
Eilės (73060)
Fantastika (2189)
Esė (1492)
Proza (10330)
Vaikams (2494)
Slam (49)
English (1100)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ūkininko Anupro ūkyje aušo saulėtas pavasario rytas.

Pirmas pabudo gaidys, visų švelniai vadinamas Giedorėliu. Papurtė ant laktos margas plunksnas vydamas snaudulį ir ištiesęs kaklą, kad pratrūko griausmingu ka ka rie kū, net vištidės sienos sudrebėjo. Iš karto triukšmą pakėlė visas pulkas vištų. Kaimynės žąsys jautėsi solidesnės todėl budinosi tyliai gagendamos.

Išgirdę triukšmą paukštidėj subruzdo ir kiti gyvuliai. Avys gailiais balsais reikalavo ėdesio ir vandens. Karvutė Žvaigždūnė graudžiu mykimu šaukė šonan nuklydusį veršelį. Net garbaus amžiaus darbinis arklys Dobilas negalėjo ramiai stovėti, nors ir stengėsi to neparodyti. Diena žadėjo būt ypatinga. Juk išaušo bene pirmoji šilta pavasario diena! Gyvuliai girdėjo kaip naktį lietus barbeno į tvarto stogą, kaip dangumi ritosi perkūnijos aidai, matė pro plyšius blykčiojant žaibų juostas. Žiemos speigas pagaliau pasitraukė. Šiandien ūkininkas išleis juos į lauką! Nors buvo jauku, šilta, netrūko pašaro, vis dėlto pabodo tvartas per žiemą, norėjosi tyro oro.

Lauke džugiai kiauktelėjo kiemsargis Mikis. Tai reiškė, kad kieme pasirodė ūkininkas Anupras. Vaikydamas nakties stingulį pasirąžo, neskubėdamas dairosi aplinkui. Diena žadėjo būt graži. Po naktį praūžusios audros kieme telkšojo balos, kur ne kur dar matėsi purvino sniego lopai, bet į juos jau negailestingai kibo patekėjusi saulė. Dar vakar sustingę medžiai, godžiai gerdami šilumą budinosi iš žiemos miego. Ūkininkas žingsniuodamas per kiemą pakalbino ištikimai sodybą saugantį Mikį, paglostė netikėtai atsiradusį ir apie kojas besiglaustantį katiną Princą, kuris nė per žingsnį neatsilko nuo šeimininko laukdamas lėkštės šviežio pieno. Tvartuose girdėjosi bruzdesys. Gyvulėliai nekantravo išskubėti laukan.

Vištos ir žąsys kėlė didžiausią triukšmą todėl Anupras pirmiausia pasuko paukštidės link. Atkėlus vartus pakilo toks kudakavimas, gagenimas, plasnojimas, kad net Mikis sukluso - ar tik nebus kiaunė įsisukus?! Pirmas laukan žengė Giedorėlis. Apsidairė, pakraipė skiauterę ir nužingsniavo skiedryno link, iš paskos vesdamasis pulką vištų. Lėkė visos pakniopstom, kad tik spėtų riebesnį sliekelį nutvert! Žąsys toli nėjo, supuolė į čia pat prie tvarto telkšojusią balą pramankštinti per žiemą sustingusias kojas.

Tuo metu ūkininkas užtvarose, kuriose vasarą ganydavosi gyvuliai, pripildė ėdžias šieno, girdyklas vandens ir plačiai atvėrė tvarto duris. Anuprą pasveikino daugiabalsis choras. Avys taip skubėjo užimti geriausią ganyklos vietą, kad lėkdamos vos jo nepargriovė. Nedrąsiai snukį į lauką iškišo Žvaigždūnė, švelniu mykimu ragindama veršelį, kuriam šis pavasaris buvo pirmas. Iš pradžių mažylis neramiai žvalgėsi aplinkui, bet netrukus laigė po pievą, sukeldamas mamai didelį rūpestį, nes ji nuolat stebėdama nenuoramą neturėjo laiko nė paėsti. Paskutinis tvarto tamsą paliko Dobilas. Jis taip pat būtų visai kaip veršelis pasileidęs šuoliais, bet garbus amžius neleido taip apsigėdinti, tad jis išdidžiai nurisnojo į patį ganyklos pakraštį.

Baigiantis rytinei ruošai pavasarinė saulė vis kaitriau šildydama kopė dangumi. Ūkininko Anupro ūkis džiaugėsi ilgai lauktu pavasariu. Vištos prilesusios sutūpė ant skiedryno saulės atokaitoj. Tik gaidys akylai saugojo savo šeimyną, piktai keldamas skiauterę kieme pasirodžius svetimam katinui. Žąsys, iki soties prisipliuškenusios, sutūpė krante pakišusios snapus po sparnais. Žvaigždūnė, pagaliau prisišaukusi sūnų, atsigulė atrajoti ir laukti kol šeimininkė ateis melžti pietų. Tolimiausiame ganyklos kampe žemai panarinęs galvą snaudė Dobilas. Princas, pavargęs po naktinės medžioklės ir gavęs sočiai pieno, įsitaisė ant šulinio dangčio. Mikis, išsitiesęs prie būdos, saulei glamonėjant margą kailį, lekavo iš malonumo. Nurimo garsai troboje. Šeimininkai išvyko su reikalais į miestą. Vienintelės avys trikdė tylą gailiai bliaudamos, bet ir jos susigėdę netrukus nurimo glostomos švelnių saulutės spindulių...
2014-10-15 19:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 0
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-16 12:22
Viliutė
Tikras rytas šiandieniniame kaime.Prieš kelis dešimtmečius buvo truputėlį kitaip.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą