liūdna nr begalybė muzikos paradoksai kandžiojasi

Kiek kariauta karų svetimų
ir laimėta
daugiau nei reikėjo,
nei imti galėjom.
Daug skaičiuota avių,
kai iš baimės
užmigti sunku,
pabaisos gyveno šalia
ant pagalvės raukšlėtos.

Ir išėjom į skirtingas puses
per jauni
lyg būtų lemta slėptis nuo vėjo.
Liūdna, kartoji sau maldą:
taip Dievas viską sudėjo.

Jei sakyčiau, kad tu nuostabus,
ar sugrįžtum,
palikęs save ir namus?
Jei sakyčiau, kad griūva virš mūsų dangus,
ar tikėtum rytojum skylėtu,
Tau žemė - man jūra.
Tavo Dievas - mano tikėjimas.