Mamos skara

Kai kaimo sodžius vėlei uždainuoja
Sielą gniaužia.
Kaskart kai uždainuoja dainą naują graudžią,
Prisimenu gimtinę- širdį maudžia.
Ten liko motinos skara.
Praeityje jau liko mamos rauda r
Ašara tyra.
Lydėjo ji gyvenimui- išėjom...
Dabar gimtinę atmenam tik kai kada.
Po kojom eina mano takas
Ir laikas tirpsta likime.
Ilgiuosi aš tyliausio tavo žodžio, mama.
Tada sakei- netuoj, negreit,
Vėliau sakei jau niekada.
Kai kaimo sodžius vėlei uždainuoja
Ir ore sklaidos duonos kvapas.
Prašau- nutieski, mama, naują taką
Ir apsigaubusią tava skara
Tegul gimtinėn veda mano takas.