Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 29 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš bijau, kai spalis suspaudžia kaklą
ir šaltis tuksena į kaulus,
šiurpina odą.
O vienatvė lyg iš miego
pakirsta meilužė
murkia prie šono
ligi koktumo.
Mus mokė,
kad gyvenimas jungia ir skaido,
bet duobėti keliai
pernakt tampa lygūs
ir tiesos skirtingos
dieną ir naktį išduoda.
Neklausėm,
kas atsitiko,
kai paukščių šešėliai
vakarėjant prisigėrę vasariško vėjo
ant šakų pasikorė
iš liūdesio.
Atminimais gyvent negarbinga,
mokė mus.
Meilę supilti į saują,
dalinti po lygiai,
o gaut jos mažiau nei reikėtų.
Platūs norai susipynė žvaigždynuos
ir mes kartu, bet skirtingi
pabyram lietum
virš pievų kadaise
gėlėtų.
2014-10-12 16:39
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-13 11:17
TomKomPotas
Va, ir man patiko tie pasikorę paukščiai (: Bet kad fonas buvo labai jau saldus (gal dėl "panešiotų" meilės vienatvės meilužių?). Bet už emociją, pasijutusį liūdesį 4-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-10-12 17:01
EgiZ
Patiko: atskiros metaforos, pvz., prisigėrę paukščiai pasikorė - kolektyvinė savižudybė? Dar pievos kadaise gėlėtos. Nepatiko, kad tos metaforos nesijungia į vienumą. Tad eilėraščio kaip ir nėra. Arba kai kurie skaitytojai nemokšos. Bent vienas. Bet vis tiek 2,5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą