Gelsvos spalvos keičia vasaros norą žaliuoti
Šlamantis kilimas, stropiai guldomas lengvo vėjelio.
Medžių šakos lengvėdamos savo sąnarius taupo
Kaip gi sąžinė jų taip lengvai su tuom susitaiko?
Amžius, vietą po saule užleidžia būsimai kartai
Ir nesuprasi tai auka gyvenimo ciklui ar būtinybei numirti?
Tapus trąša, būsimuoju pavasariu lemta atgimti
Taip tamsumoj niekas nedingsta ir kapas dirvonu pavirsta.